Ar vandenilio energija iš tikrųjų yra ateitis?
Galima beveik užtikrintai teigti, jog vandenilis yra žemės energijos ateitis. Juk Europos Sąjunga vykdydama “Žaliąjį Susitarimą” planuoja panaudoti 470 milijardų eurų investuodama į šią sritį ir kodėl gi tokios šalys kaip Kinija, Japonija bei Pietų Korėja finansuoja dujas.
Kodėl vis dėl to išskiriama būtent vandenilio energija? Taip yra dėl svarios priežasties – nesvarbu ar ji naudojama kuro elementuose, ar yra deginama, tam, kad gauti šilumą.
Vienintelis tokios sukurtos energijos padarinys – išmetamas švarus, nekenksmingas vanduo. Dėl šios priežasties pasaulyje vandenilis keičia iškastinį kurą taip sulėtindamas visuotinį atšilimą. Todėl vyksta įnirtinga kova už dominavimą šioje rinkoje, kuri pagal prognozes iki 2050 m. bus verta trilijonus JAV dolerių.
Tačiau vandenilio energija turi ir savų trūkumų. Taip, ji yra labiausiai paplitęs elementas visatoje, tačiau jo nerasite grynu pavidalu žemėje. Ji turi būti atskirta paleidžiant srovę per vandenį, tokiu būdu padalinant deguonies ir vandenilio atomus.
O šiam procesui reikalinga energija – geriausia saulės, vėjo arba kitų atsinaujinančių šaltinių, kitaip kam gi visa tai. Tačiau norint, kad pagaminta energija būtų nekenksminga tenka naudoti brangius procesus, kurie pabranginą patį “žalią” vandenilį.
Daug pigesnės alternatyvos yra iškastinis kuras (gamtinės dujos ir t.t) arba išgautas vandenilis kitais pigesniais tačiau labiau teršiančiais procesais.
Pasaulio specialistai teigia, jog technologiniai patobulinimai artimiausiu metu atpigins vandenilio išgavimo būdus, tačiau net ir tada jį vis tiek bus sunku gabenti bei laikyti – jei vandenilis nebus derinamas su kitomis labiau kenksmingomis cheminėmis medžiagomis.
Vandenilį reikia suspausti iki 700 kartų didesnio atmosferos slėgio arba atšaldyti iki minusinės 253 pagal Celsijų laipsnių temperatūros. Dar verta paminėti jos jis gali sprogti.
Ieškant finansiškai geriausio “žaliojo” sprendimo siūloma viską elektrifikuoti. Nes mums niekada neužteks vien tik saulės arba vėjo energijos.
Spėjama, jog palaipsniui investicijos į vandenilio energiją sumažės, tačiau daugelis iš jų atsipirks su kaupu, taip išgelbėdamos mūsų planetą nuo susinaikinimo – klimato atšilimo ir kitų veiksnių.